Columbus +19,9 °C Perkūnija
Sekmadienis, 5 Geg 2024
Columbus +19,9 °C Perkūnija
Sekmadienis, 5 Geg 2024

Europinė vėžė – per sodiečių gyvenimus

2022/01/26

Šalies strateginės svarbos projektams prireikia vis naujų žemių. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pastaruosius kelerius metus be pagrindinių savo darbų rengia teisės aktus, kitus dokumentus paimti privačius žemės sklypus visuomenės poreikiams. Vien europinės vėžės projektui „Rail Baltica“ jau išpirkta per 2 tūkst. ha žemės ir tai dar ne pabaiga.

Privati nuosavybė skersai kelio

Europinės vėžės „Rail Baltica“ ir magistralės „Via Baltica“ projektams suteiktas  Valstybei ypatingos svarbos statusas. Pirmajam – 2011 m. spalį, kitam – 2012 m.  rugpjūtį. Ne visi savininkai sutinka su siūlomomis nuosavybės paėmimo sąlygomis. Susisiekimo ministerijos (SM) duomenimis, „Rail Baltica“ projekte teismuose yra  administracinių bylų dėl 1,5 proc. žemės paėmimo aktų (iš surašytų 3,2 tūkst.), o tiesiant „Via Baltica“ magistralę – dėl 3 proc. žemės paėmimo aktų (iš 713). Pastaruoju atveju 2 kartus didesnį teisminių ginčų skaičių lėmė tai, kad čia visuomenės poreikiams paimta beveik dvi dešimtys statinių: tarp jų gyvenamieji namai, taip pat ir degalinė.  Europinio standarto geležinkelio linijos trasoje visuomenės poreikiams teko paimti tik vieną statinį.

Laukia pataisų paketas

Vyriausybės vardu SM Seimui pateikė teisės aktų projektų paketą. Jeigu parlamentas pritartų, naujos nuostatos įsigaliotų nuo šių metų liepos. Įstatymų pataisų iniciatoriai tikisi vienu šūviu nušauti kelis zuikius – paspartinti procesus, tačiau kartu labiau atsižvelgti į savininkų interesus.

Pagaliau ryžtasi siūlyti atliekant turto vertinimo procedūras pastatams įtvirtinti individualaus įkainojimo bent dviem metodais nuostatą, savininkui sudaryti galimybę pasirinkti jam palankesnį vertinimą.

Kitas svarbus siūlymas – savininkui pageidaujant visuomenės poreikiams paimti daugiau žemės, nei reikia projektui. Tai būtų priimtina išeitis tais atvejais, kai žemė suskaidoma taip, kad lieka visiškai nedideli ir neracionalūs dirbti sklypeliai. Tačiau labiausiai savininkus piktina tai, kad gauti pinigai už paimtą žemė yra apmokestinami.

Dviguba skriauda

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žemės sklypo perleidimą, net kai jis paimamas visuomenės poreikiams, laiko žemės sklypo pardavimo už rinkos kainą sandoriu. Todėl ta žemė apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (jei sklypas išlaikytas mažiau nei 10 metų), pelno mokesčiu apmokestinamas sklypo rinkos vertės ir įsigijimo kainos skirtumas. Be to, yra pakeičiama žemės paskirtis (statybai), todėl atsiranda prievolė valstybei nuo gautos kompensacijos už paimtą žemę sugrąžinti 21 proc. – pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Tačiau toks sklypų perleidimas anaiptol neprilygsta savanoriškam žemės pardavimui.

Į Seimą atkeliavusiame pakete siūlomos dviejų mokestinių įstatymų pataisos: Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčio. Dėl to, kad PVM nebūtų taikomas visuomenės poreikiams paimtai žemei, Vyriausybėje pritarimo nerasta.

Atsilyginama turėtų būti dosniau

Už valdiškų formuluočių apie šimtmečio projektus – ne tik milijardai, investuojami į ateities interesus. Žmonėms svarbi dabartis, jų susikurti gyvenimai. Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Panevėžio skyriaus vadovas Ojaras Purvinis sako, kad jam yra įstrigęs atmintyje susirinkimas rajono savivaldybės salėje, kur susirinko per šimtas žmonių, Iš jų „Rail Baltica“ projektui turėjo būti paimta žemė. „Mačiau šiurpų vaizdą. Senesni žmonės verkė“, – Panevėžio krašto žemės savininkų lyderis teigia tuomet supratęs, kaip jaučiasi žmogus – jis praranda ne tik savo protėvių žemę, bet ir gyvenimo dalį.

Pasak O. Purvinio, rinkos vertė yra ta, už kurią perkama ir parduodama. Tačiau tos žemės, kuri žmogui reikalinga pragyventi, vertė gerokai aukštesnė už vidutinę.

LŽSS Panevėžio skyriaus vadovas, stodamas ginti žemės savininkų interesus, mano, kad  už paimamą žemę derėtų atlyginti dosniau negu rinkos kaina, nustatyti palankesnes sąlygas ar pagalbą.

Į vajų pateko dukart

Nors SM ir NŽT raportuoja apie sėkmingai užbaigtas žemės paėmimo projektui „Rail Baltica“ nuo Kauno iki Latvijos sienos procedūras, grupė atkakliausių asmenų jau bene ketverius metus nenuleidžia rankų. Jie nepasirašė žemės paėmimo aktų, atsisako imti už žemę priskaičiuotas, į notaro depozitines sąskaitas pervestas pinigų sumas.

LŽSS Pasvalio skyriaus vadovas, šeimos ūkio savininkas Vidas Damanauskas iš vykdomosios valdžios, projekto vykdytojų ir teismų gavo ne vieną niuksą. Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams vajų jis pateko du kartus.

Pirmąjį kartą 8 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype geležinkelio projektuotojai „iškirpo“ 2,5 ha juostą. Įstrižai sklypo. Ilgą istoriją turinti, senelių ir tėvų dirbta žemė buvo suskaidyta į tris dalis. Kitapus būsimos vėžės suformuotas vos apie 1 ha trikampis sklypas, iki kurio nutiesus geležinkelį tektų važiuoti 11 km. Šiapus vėžės – tai, kas lieka iš buvusio derlingo žemės sklypo. Ir prie jos prigludusi namų valda, atsidurianti vos 40 m nuo projekto ašies.

Po metų NŽT surašė dar vieną žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Apie 0,9 ha sklypo prireikė dabar jau vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai, taip pat europinio standarto geležinkelio linijos reikmėms.

„Šį rudenį dar pasėjau žieminius javus, tačiau tolesnis ūkininkavimas su europine geležinkelio vėže nesuderinamas. Vertės netenka likusi žemė, namai. Šeimos ateitis tampa miglota – gyvenimas neįsivaizduojamas šalia greitaeigio geležinkelio“,sakė V. Damanauskas.

SM advokatas teismui pareiškė, esą žemės savininkas bylinėjasi norėdamas valstybės sąskaita pasipelnyti.

Pasvaliečio galva, teisinga būtų jam suteikti kitą žemę, kurioje jis galėtų tęsti savo veiklą, arba pritaikyti konsolidacijos įrankį, arba išmokėti tokią pinigų sumą, už kurią būtų įmanoma šeimai pačiai įsikurti kitoje vietoje. Tačiau nė vienas iš šių variantų neįmanomas – tokį patikinimą ūkininkas išgirsta kad ir kur kreiptųsi.

Nepraranda vilties

Europinės vėžės projektas tarsi pervažiavo Damanauskų šeimos gyvenimą, jį pakeitė. Vyras atidžiai seka kiekvieną naujieną apie „Rail Baltica“, „Lietuvos geležinkelių“  skandalus. Palaiko ryšius su tokiais pat visuomenės atstovais ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Sako, visur vyksta panašūs dalykai.

V. Damanauskas turi vilties, kad vieną dieną šių reikalų imsis Konstitucinis Teismas. Jis taip pat svarsto apie kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl žemės savininkų, Lietuvos piliečių, iš kurių paimama nuosavybė, teisių užtikrinimo.

Neseniai  pasvalietis bene pirmą kartą sulaukė gerų žinių: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartimi jo byla dėl 0,9 ha žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Bylinėjasi dėl senelių žemės

Žinia apie tai, kad V. Damanausko byla bus naujai atversta, džiugina ir jo bendražygį šioje iniciatyvoje panevėžietį Tomą Rutkauską. LŽSS Panevėžio skyriaus narys taip pat laukia LVAT teisėjų kolegijos nutarties. Vyras bylinėjasi dėl savo senelių, dalyvavsių Lietuvos nepriklausomybės kovose, žemės.

T. Rutkauskas pabrėžia, kad sudėtinga kova vyksta ne dėl asmeninių interesų, o iš supratimo, kad vaikams nebus ateities neapgynus teisinės valstybės principų, kurių turi laikytis visi be išimties. Jis sako surinkęs jau bene 35 segtuvus medžiagos, kuri buvo teikiama valdžios institucijoms, teismams – iš viso 10 tūkst. spausdintų lapų.

Atkaklus ir nuoseklus darbas atneša gerus pokyčius. Seime pradėtos svarstyti pataisos gimė būtent dėl tokių žmonių pastangų.

2022-01-26 Irma DUBOVIČIENĖ          Nacionalinė žemės tarnyba, europinė vėžė Rail Baltica, magistralė Via Baltica , VMI, PVM, Irma Dubovičienė, Ūkininko patarėjas
Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/05/04

Prezidentas įteikė apdovanojimus mamoms ir globėjoms iš visos Lietuvos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį, Motinos dienos išvakarėse, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo 51 mamą ir globėją.
2024/05/04

Marokas – berberų, arabų ir europiečių kultūrų pynė, pasaulių kryžkelė

Ankstyvą pavasarį, kol kas mus šaltoka, maga pasižvalgyti, pabūti šiltesnėje aplinkoje. Šį kartą pasirinktas Marokas. Tikrai ne tam, kad tik padrybsoti paplūdimiuose, bet praplėsti kultūrinį, istorinį akiratį, pajusti, kaip gy...
2024/05/04

Pieno krizė: Žemės ūkio ministerija paduota į teismą

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Pareiškime konstatuojama, kad COVID-19 pandemija ir Rusijos pradėtas karas U...
2024/05/04

Pažąsų kaime stiebiasi tūkstančio vynmedžių vynuogynas

Pasvalys („Darbas“). Laukai su iki horizonto besidriekiančiomis vynuogių plantacijomis ir vyninės, kuriose spaudžiamas svaigiai kvapnus vynas, – vaizdai, kurie prieš akis iškyla pagalvojus apie Prancūziją, Italiją a...
2024/05/04

Ar įmanoma atitolinti senatvę?

„Žmogus pradeda senti tą momentą, kai tik gimsta“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė. Kas yra senatvė ir kaip, jei tai įmanoma, galima ją atitolinti?
2024/05/04

Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų

Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasienio...
2024/05/04

Hidrogeologai: tirdami šaltinius, daug sužinome apie požeminį vandenį

Vandens išteklių požiūriu Lietuvos padėtis, palyginti su daugeliu kitų šalių, yra gana palanki – dėl klimato sąlygų ir geografinės padėties mes turi gana stabilų ir pakankamą gėlo vandens kiekį. Be to, mes bene vieninteliai Eur...
2024/05/04

Tiroliečių atkirtis žemės ūkio paskirties žemių norintiems įsigyti užsieniečiams. Ką sakys EK?

Kai Lietuvoje prieš dešimtmetį buvo priimtas įstatymas, numatantis žemės ūkio paskirties žemės įgijimo apribojimus užsieniečiams, Europos Komisija (EK) pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Taigi perteklinių saugiklių buv...
2024/05/04

„InfiRay Outdoor“ termovizorių gamykla ir atstovybė Lietuvoje

Lietuvoje gerai žinomi „InfiRay“ termovizoriai yra vaisingo bendradarbiavimo su gamintoju rezultatas. 2023 metų pabaigoje nuvykome į „InfiRay“ gamyklą norėdami savo akimis pamatyti, kaip yra gaminami šie termovizoriai.